svetys

svetỹs sm. (4) Š, Rtr, DŽ, svẽtis (2) [K], OsG22, Plik; N 1. Sut, I, M, L, Varn, Plik, Vdžg žr. 1 svečias 1: Ankstie svetỹs atejo Rmč. Svẽtį pamatom, tai gražesnį jupiką velkamos Grd. Svečio dingste ir mums gerai, ir mus vaišina J. Būs i mums maloniau, ka svečiaĩ valgo Vdk. Svečiaĩ eiti apdringo, nebepaslenka J. Pry žmonių ateidavo, svečiù pabūdavo Kv. Ans y[ra] svetỹs, ne pačiūjis Dov. Parvažiuo[ja] kaip svetỹs didžiausis DūnŽ. O! Koks tu retas svetỹs pas mūsų! Rs. Pasėdėk da, nesiskubyk į darbą, juk svetỹs Erž. Niekur nevažiuoju, svẽtį išleidu Krš. Būs išvakarys vestuvių, tai jau suvažiuos svečiaĩ į vestuves Plt. Suvažiavo svečiaĩ, ir stalai aptiesti, i paviešėjo, ir pasišoko visi End. Su čiurškalu kokiu nepavaišinsi svẽčio, pri pyrago reikės ir žodžio iš širdies Tv. Man tie svečiaĩ įkyrėjo ligi gyvo kaulo Kair. O čia svetys po svečio P. Kad nukrinta peilis, sako, kad ateis vyriškis svetys LTR(Vkš). Senovė[je] visu didžiausia goda buvo svetį į pirtį nuvesti ir išperdinti S.Dauk. Pamylėti reik sveteliùs, o kuo pamylės? Nv. Svetỹs į numus – grobk už kiaušius (kepk kiaušinienę) Als. Aš tam alų padariau ir svetukus sukviečiau – galiu pamylėti KlvD175. O ir atjojo du balti sveteliai, šnekin kalbin tėtužį (d.) Ls(Vlkš). Prašau svetį į svirną, ten mes pasiregėsme StnD14. Prašau svẽtį į svirnelį, sėsti ant margųjų skrynelių JV378. | prk.: Aš čia svetỹs, aš žinau savo kelią (greitai reikės mirti) Btg. ^ Prašom sėsties, būsi svetys Žem. Palenk kojas pry kėdės, būsi svetỹs DūnŽ. Sėsk į kertę, svetỹs būsi Akm. Ankstybas svetỹs neilgai vieša Slnt. Ilgas svetỹs išvažiuo[ja] – atsivalnini Krš. Svetỹs nevalninkas: ką padedi, tura ėsti Krš. Svetys verkdamas tur lašinius valgyti J.Jabl. Svetỹs, kol duoną užkepa DūnŽ. Svetỹs svẽčio nekenta, o numiškis abijų Vgr. Svetỹs trečią dieną pasmirsta kaip žiuvis Prk. Neprašytam svẽčiui užpečky[je] vieta J. Neprašytam svečiui vieta už angos A.Damb(Lkv). ║ juok. bet kas pašalinis: Svetỹs (apie viščiuką) ateina Ln. Svečių̃ pilna troba – vištų tatai Trkn. 2. žr. 1 svečias 3. ║ Mums pyragas didelis svetỹs būdavo Erž. Meisa tebuvo svetỹs muno amžiuo[je] biednam žmoguo Šts. Dešra yra svetỹs: tą pavaišinsi, tą – numiškiams i nekliūna LKT103(Klm). ^ Kiaušis yra svetỹs, valgant ranko[je] prapula Lk. Duona – namiškė, pyragas – svetỹs NdŽ. Batas – svetys, naginė – gaspadinė Plt. Kopūstas – svetys, burokas – gaspadorius Kos158. 3. žr. 1 svečias 4: Aš misliju, ka tau buvo pilnos kelnės svečių Žd.

◊ paskutìniai svečiaĩ mirtis: Greitai mun pareis paskutìniai svečiaĩ Grd.

sáulės svetỹs Plt bijantis saulėje nudegti vyriškis.